Sodo žinynas

Kaip išsirinkti vejos robotą: GPS, LIDAR ar perimetro laidas?

Vejos robotai – išmanus ir patogus sprendimas vejai. Vejos robotas – tai modernus ir vis labiau populiarėjantis kiemo priežiūros sprendimas tiems, kurie nori taupyti laiką ir džiaugtis tvarkinga veja be pastangų. Šie įrenginiai savarankiškai pjauna veją pagal nustatytą grafiką, o išsikrovus baterijai – automatiškai grįžta į įkrovimo stotelę. Jei siekiate kuo mažesnio įsitraukimo į vejos priežiūrą ir vertinate ilgalaikį patogumą, vejos robotas – puikus pasirinkimas.   Pagrindiniai robotų privalumai: ·       Tylus veikimas; ·       Visiškai automatinis vejos pjovimas; ·       Nuolatinė priežiūra – veja visuomet atrodo tvarkingai; ·       Tinka nelygiems ar sudėtingos formos sklypams (priklausomai nuo modelio). Tačiau prieš įsigyjant vejos robotą svarbu suprasti, kuo skiriasi įvairūs robotų tipai. Šiame straipsnyje apžvelgsime tris pagrindinius variantus: ·       Vejos robotus su perimetro laidu; ·       GPS navigacija paremtus robotus; ·       Pažangiausius LIDAR arba kamerų technologija paremtus modelius.   Vejos robotai su perimetro laidu Kaip veikia? Robotas veikia pagal aplink veją įrengtą perimetro laidą, kuris siunčia signalą ir nurodo pjovimo ribas. Privalumai: ·       Platus gamintojų pasirinkimas; ·       Patikima, laiko patikrinta technologija; ·       Stabilus veikimas nepriklausomai nuo GPS ar oro sąlygų. Trūkumai: ·       Sunkus darbo zonos keitimas; ·       Reikalingas fizinis laido montavimas (\~2–5 val.); ·       Galimas netyčinis laido pažeidimas dirbant sode; ·       Robotai trankosi į kliūtis, kurios nėra apibrėžtos laidu; ·       Sumažėja estetinė roboto darbo kokybė (dėl “nežinomų” objektų). Įrengimas: ·       Vidutinis sudėtingumas; ·       Įrengimo kaina: 450 € – 1800 €   Vejos robotai su GPS navigacija ir vaizdo kameromis (be perimetro laido) Kaip veikia? Robotas sudaro skaitmeninį vejos žemėlapį ir orientuojasi pagal GPS signalą. Papildomos kameros leidžia atpažinti kliūtis. Privalumai: ·       Išvengiama vėžių keičiant pjovimo kryptis; ·       Virtualių zonų kūrimas (su skirtingais grafikais); ·       Nereikia laidų – paleidimas greitas ir paprastas; ·       Platus pasirinkimas, didelė konkurencija rinkoje; ·       Galima lengvai keisti pjovimo zonas, tvarkaraščius; ·       Efektyvus pjovimo planavimas – mažiau važinėjimo be tikslo; Trūkumai: ·       Ne visi modeliai tinka siauriems sklypo kampams; ·       Praradus GPS – gali važiuoti į neleistinas zonas (pvz., želdynus); ·       Aukštam tikslumui išgauti gali reikalauti papildomos RTK antenos; ·       Paliekamas 10 – 20 cm nepjautas kraštas (jei nėra tikslaus ribų matymo); ·       Priklausomybė nuo GPS signalo (gali kilti trikdžiai esant pastatams ar medžiams); Įrengimas: ·       Lengvas. Viskas valdoma per programėlę; ·       Įrengimo kaina: 1200 € – 2500 €+   Vejos robotai su LIDAR arba dirbtiniu intelektu (pažangiausi modeliai) Kaip veikia? Robotai naudoja LIDAR jutiklį, kameras ir dirbtinį intelektą, kad realiu laiku atpažintų aplinką – žmones, gyvūnus, kliūtis ir sudarytų itin tikslų pjovimo žemėlapį. Privalumai: ·       Nereikia laidų ar GPS; ·       Tikslus objektų ir kliūčių atpažinimas; ·       Reaguoja į aplinkos pokyčius realiu laiku; ·       Labai švarus ir strategiškai suplanuotas pjovimas Trūkumai: ·       Brangiausi modeliai rinkoje; ·       Kai kurių modelių veikimas ribojamas šviesos ar oro sąlygų; ·       Sudėtingesnė priežiūra, gali reikėti programinių atnaujinimų; ·       Nauja technologija – ne visi modeliai dar išbandyti ilgalaikiam naudojimui. Įrengimas: ·       Itin lengvas. Robotas susikalibruoja automatiškai; ·       Įrengimo kaina: 2500 € – 4000 €+   Ką svarbu žinoti prieš perkant vejos robotą? Svarbūs pasirinkimo kriterijai: Aukščio reguliavimas: Gali būti rankinis arba programėlėje. Įkalnės ir nuokalnės: Reiktų patikrinti maksimalų įveikiamą nuolydį. Priežiūra: Reikia reguliariai valyti ir keisti peiliukus (jie greitai nusidėvi). Sandėliavimas: Žiemą robotą būtina laikyti šiltai, kad apsaugotumėte akumuliatorių. Sklypo lygumas: kai kurie robotai geriau susidoroja su nelygumais (pvz., 4 varomi ratai). Pjovimo aukštis: Dauguma modelių pjauna nuo 3 cm, bet yra modelių galinčių pjauti ir nuo 2 cm.   Vejos robotas neatstos profesionalaus sodininko, bet padės išlaikyti gražią veją kasdien. Renkantis robotą svarbu įvertinti ne tik kainą, bet ir jūsų sklypo ypatybes, vejos plotą ir formą, kiek laiko norite skirti roboto priežiūrai. Tinkamai pasirinktas robotas – tai investicija į patogumą ir jūsų vejos grožį.

Pavasarinis vejos tręšimas

Pavasarinis vejos tręšimas: kuo, kada, kiek ir kaip tręšti?  Ankstyvą pavasarį, kai nutirpsta sniegas ir pasimato veja - galima įvertinti kaip jai sekėsi žiemoti. Tai laikas pasirūpinti veja ir paruošti ją artėjančiam intensyviam augimo sezonui. Vienas svarbiausių darbų – pavasarinis vejos tręšimas. Tinkamai parinktos ir laiku išbarstytos trąšos vejai padės atsigauti po žiemos, sustiprins jos šaknis ir paskatins augimą. Kada pavasarį pradėti tręšti veją? Optimalus laikas pradėti vejos tręšimą pavasarį priklauso nuo kelių veiksnių. Pirmasis ir vienas svarbiausių – kad dirvožemis būtų sušilęs iki +7–10°C. Jei dirva bus per šalta, augalai nesimaitins išbertomis trąšomis. Antrasis – dirvožemio būklė vandens atžvilgiu. Jei anksti pavasarį, užlipus ant vejos, po kojomis žliugsi vanduo, tai ženklas, kad dar nėra tinkamas metas tręšti. Svarbu palaukti, kol dirvožemis pradžius ir po kojomis nebebus juntamas didelis vandens kiekis. Sušilus ir pradžiuvus dirvožemiui, laikas naudoti trąšas. Dažniausiai šis laikas ateina kovo - balandžio mėnesiais. Ar gali būti per vėlu tręšti pavasarinėmis vejos trąšomis? Trumpas atsakymas – ne. Tačiau reiktų atkreipti dėmesį, kad tręšiant vėliau, vėliau atsigaus ir pati veja, taip pat jos augimas nebus itin aktvyus. Kokios maisto medžiagos reikalingos vejai pavasarį? Kodėl? Pavasarį vejai reikalingiausios šios maisto medžiagos: Azotas (N): svarbus, nes skatina žolės lapų augimą, suteikia vejai sodrią žalią spalvą. Dažniausiai per žiemą azotas išsiplauna į gilesnius dirvožemio sluoksnius ir anksti pavasarį vejai jo trūksta. Dėl šios priežasties reikia pakankamo jo kiekio, kad veja galėtų vėl optimaliai augti ir vystytis. Fosforas (P): atsakingas už kitų maisto medžiagų įsisavinimą, stiprina šaknis, padeda žolei atsigauti po žiemos. Fosforas reikalingiausias augalo šaknims, nes be jo jos negali vystytis sveikos. Ši maistinė medžiaga yra nejudrus elementas dirvožemyje, perteklinis jo kiekis „susiriša“ į augalams neprieinamas formas. Negana to, fosforą augalų šaknys gali įsisavinti tik tuomet, jei trąša nutolusi nuo šaknų zonos ne daugiau nei per 3 milimetrus. Kitaip sakant, patręšus praeis nemažai laiko, kol žolės šaknys galės pasisavinti šį elementą. Dar vienas svarbus dalykas yra tas, kad augalų šaknys seka maisto medžiagas, ypatingai fosforą, gilyn. Jei nėra užtikrinamas optimalus maisto medžiagų kiekis gilesniuose dirvožemio sluoksniuose, vejos šaknys formuojasi paviršiuje. Tokia veja, su silpna šaknų sistema, yra daug jautresnė drėgmės trūkumui, kuris beveik kiekvienais metais susidaro vasarą. Naudodami trąšas vejai pavasarį su dideliu fosforo kiekiu skatinsime sveiką vejos šaknų vystymąsi ir augimą. Kalis (K): gerina žolės atsparumą sausrai, ligoms ir kenkėjams. Dėl kalio trūkumo lėtėja vejos augimas, sutrinka maisto medžiagų ir vandens transportavimas augale. Trūkstant kalio augalų lapai greičiau sensta. Šio elemento daugiausiai reikia jauniems vejos lapams. Aptarus reikalingiausias vejos mitybinius elementus - svarbu pasirinkti teisingas vejos trąšas su tinkama NPK proporcija Rinkoje galima rasti įvairių vejos trąšų rūšių. Renkantis trąšas atkreipkite dėmesį į jų sudėtį. Pavasarinės vejos trąšos turėtų turėti tokią ar panašią sudėtį: pavasarinės vejos trąšos NPK(S) 16-15-15(7), pavasarinės vejos trąšos NPK(S) 18-11-13(7)+mikro. Šios vejos trąšos yra kompleksinės ir jų sudėtyje yra: azoto 16-18%, fosforo 11-15%, kalio 12-15%, sieros 7-10% ir mikroelementai. Tokios trąšos labiausiai tinka pavasariniam vejos tręšimui. Taip pat labai svarbu, kad visi elementai būtų vienoje granulėje. Tokios trąšos būna šiek tiek brangesnės, bet tai leidžia tolygiai išbarstyti trąšas vejoje. Kokį vejos trąšų kiekį tręšti pavasario sezonu? Pagrindiniam vejos tręšimui pavasarį rekomenduojame naudoti nuo 2 iki 4 kilogramų trąšų arui. Toks kiekis užtikrins pakankamą azoto kiekį, o fosforo ir kalio užteks iki rudens. Kaip teisingai tręšti veją? Tolygų trąšų išbarstymą ir pasiskirstymą padės užtikrinti trąšų barstytuvas.  Jei tręšimo metų susidarė trąšų sankaupos jas būtina išsklaidyti, kad sankaupų vietose neišnyktų (arba kitaip – „neišdegtų“) veja. Nušluokite trąšas nuo asfalto, trinkelių ir kitų dangų bei paviršių, kad nepakistų jų spalva trąšoms ištirpus. Jei žemė yra sausa rekomenduojame palaistyti veją, kad trąšos greičiau tirptų. Neskubėkite po tręšimo pjauti žolės. Palaukite, kol trąšos ištirps. Priklausomai nuo drėgmės kiekio, tai gali užtrukti keletą dienų. Pavasarinis vejos tręšimas yra svarbus žingsnis siekiant turėti gražią ir sveiką veją. Tinkamai parinktos ir laiku išbarstytos, kokybiškos pavasarinės vejos trąšos padės jūsų vejai greičiau atsigauti po žiemos bei suteiks pakankamai fosforo ir kalio iki rudens.

Kaip teisingai tręšti veją? Tręšimo būdai, patarimai ir trąšų pasirinkimas

Teisingas ir tinkamas vejos tręšimas – darbas, kuris dažnai kelia daug klausimų. Kalbant su mūsų klientais ar skaitant socialiniouse tinkluose jų pasidalintas patirtis, nuomones ir komentarus, suprantame, kad turėti gražią ir vešlią veją ne visada taip paprasta, o ir kokybiškos, bet lengvai suprantamos informacijos kol kas pasigendama. Kuo tręšti, kada tręšti, kaip dažnai, kokį kiekį naudoti – tai klausimai, kuriuos užduoda mūsų klientai. Atsakome pateikdami pagrindinius vejos tręšimo aspektus paprastai ir suprantamai.    Vejos tręšimo būdai: kaip pasirinkti tinkamą? Vejos tręšimą supaprastinus galime suskirstyti į tris pagrindinius tipus pagal galimybes tam skirti laiko: • Ekstensyvusis – nenoriu skirti daug laiko vejos priežiūrai, bet noriu rezultato; • Intensyvusis – skiriu tam laiko, domiuosi galimybėmis ir noriu, kad veja atrodytų kuo dekoratyviau; • Maksimalusis – veja yra mano hobis, tam skiriu daug laiko, darau viską maksimaliai, kad ji atrodytų idealiai.   Ekstensyvusis vejos tręšimas Norint taikyti ekstensyvųjį vejos tręšimą, reikia turėti vejos robotą arba vejapjovę su mulčiuojančiu peiliu, kurio pagalba nupjautos augalinės liekanos yra susmulkinamos ir paliekamos vejos paviršiuje. Kitu atveju, kiekvieną kartą išnešant nupjautą žolę, kartu su jos nuojovomis išnešite ir trąšas, kuriomis tręšėte savo veją. Ekstensyvusis vejos tręšimas atliekamas vieną kartą pavasarį, vasarą ir rudenį to sezono vejos trąšomis. Papildomas tręšimas gali būti atliekamas vasarą, vadovaujantis paprastu indikaciniu metodu – „nebepatinka, ką matau“. Tai dažniausiai gali nutikti vasarą po karščių ar sausrų, kai veja išdžiūna ir praranda savo dekoratyvumą.  Klientams, kurie turi didelius vejos plotus (30 arų ir daugiau) ir jų priežiūra ne tik užima daug laiko, bet ir kainuoja brangiau, galima taikyti tręšimo būdą, kuomet tręšiama du kartus per sezoną tik vasarinėmis vejos trąšomis – vieną kartą pavasarį, antrą kartą vasaros laikotarpiu. Gali kilti klausimas ar tręšti veją vien vasarinėmis vejos trąšomis nėra klaida? Atsakymas – ne. Taikant ekstensyvią vejos priežiūrą, vejos liekanos yra paliekamos vejos paviršiuje ir tokiu būdu užfiksuojamos ir dirvožemyje paliekamos sukauptos maisto medžiagos, kurių nėra vasarinėse vejos trąšose (fosoras, kalis ir kt. elementai). Ekstensyvaus tręšimo pliusai: 1.     Mažesni išlaidų kaštai; 2.     Paprastesnė ir laikui neimli priežiūra; 3.     Nesant pertekliniam maisto medžiagų kiekiui ir drėgmei neplinta vienmetė miglė. Ekstensyvaus tręšimo minusai: 1.     Neatskleidžiamas visas vejos potencialas; 2.     Vejoje gali labiau plisti piktžolės arba nepageidaujami vejos augalai, kurie turi skirtingą žiemkentiškumą, atspalvį ir struktūrą. 3.     Pavasarį veją gali stipriau paveikti pavasarinis pelėsis, nes laikui bėgant susidaro nespėjusios suirti vejos liekanų sankaupos. Esant pakankamam ligos užkratui, susidaro palankios sąlygos ligoms plisti.   Intensyvusis vejos tręšimas Intensyvusis vejos tręšimas prasideda pavasarį, kuomet naudojamos pavasarinės vejos trąšos, kurių sudėtyje yra azoto, fosforo ir kalio.  Vasarinėmis vejos trąšomis tręškite kiekvieną vasaros mėnesį po kartą. Rudenį tręškite rudeninėmis vejos trąšomis, kurios turi kalį ir magnį, arba NPK (azotas, fosforas, kalis) trąšomis. Toks tręšimas yra subalansuotas ir pritaikytas intensyviai vejos priežiūrai, norint išgauti maksimalų jos dekoratyvumą. Praktikuojant intensyvų vejos tręšimą, galima išnešti augalines liekanas, kurias surenkame nupjovę veją. Intensyviai prižiūrint veją, rekomenduojame ją laistyti. Tai galima daryti laistant rankiniu būdu arba įsirengiant laistymo sistemą, tuomet veja žaliuos ir sausais vasaros mėnesiais. Taip pat rekomenduojame pavasarį, atsinaujinus augalų vegetacijai, aeruoti veją, kad pašalintumėte perteklines augalų liekanas, kurios nesuiro per žiemą. Taip sumažinsite ligų plitimo tikimybę, įleisite daugiau deguonies ir maisto medžiagų į viršutinį dirvožemio sluoksnį. Patręšus veją po aeracijos sustiprės vegetacija, veja pradės greičiau augti. Tokia vejos priežiūra yra optimalus variantas, kontroliuojant pagrindinius vejos augimo aspektus norint išlaikyti ją maksimaliai dekoratyvią. Intensyvaus tręšimo pliusai: 1.     Veja žalia ištisus metus; 2.     Veja atsparesnė pavasariniui pelėsiui ir ligoms; 3.     Laistymas leidžia būti nepriklausomiems nuo vandens trūkumo.  Intensyvaus tręšimo minusai: 1.     Didesni išlaidų kaštai; 2.     Laikui imli priežiūra – pjovimo kartą per savaitę gali neužtekti; 3.     Vejai turint daugiau maisto medžiagų ir pakankamą drėgmės kiekį, gali pradėti plisti vienmetės miglės, o pavėsio vietose gali pradėti augti samanos.     Maksimalusis vejos tręšimas Maksimalus tręšimas nuo intensyvaus skiriasi tuo, kad šioms vejoms rudenį reikia trąšų su didesniu magnio kiekiu. Prie tręšimo plano prisideda ir mikroelementai bei papildomi tręšimai per lapus – kitaip sakant, purškiate purkštuvu tirpius ar skystus produktus kurie didina vejos dekoratyvumą. Rekomenduojama naudoti ir augalų apsaugos priemones – fungicidus, herbicidus ir insekticidus, kad veja nebūtų pažeista kenkėjų. Tačiau į šį žingsnį rekomenduojame pajungti daugiau aspektų, kad kuo labiau kontroliuotumėte vejos dekoratyvumą ir jos augimą.  Maksimalusis vejos tręšimas ir jos priežiūra prasideda dar nuo dirvožemio. Veja gali augti daug kur, bet pati tinkamiausia terpė yra vidutinio lengvumo ir turtingas maisto medžiagomis dirvožemis (netinka grynas molis, smėlis, durpė), kuris būtų laidus orui ir vandeniui. Reikalinga drenažo sistemą, kad vejoje jokiais metų laikais nesikauptų perteklinis drėgmės kiekis. Taip pat reikalinga laistymo sistema užtikrinti optimalų gaunamą vandens kiekį. Labai svarbu yra ir pati vejos sėkla. Lietuvoje nusipirkti aukštos kokybės vejos sėklos nėra lengva. Aukštos kokybės vejos sėkla –  vienos rūšies, veislės arba kelių veislių ar rūšių mišinys, kuris turi vienodą spalvą, atspalvį ir kaip įmanoma mažiau kitų žolinių priemaišų. Priemaišos yra itin svarbus aspektas, nes su priemaišomis nusipirktos sėklos gali atnešti taip nepageidaujamą vienmetę miglę. Patarimas: pasirinkite vejos veislę ir rūšį, kuri būtų šviesesnio žalio atspalvio, kad nesimatytų vienmetė miglė, jei ji pradėtų plisti. Būtina paminėti ir cilindrines vejapjovės (angl. reel mower), kurių naudojimas suteikia aukščiausio lygio dekoratyvumą. Didžiausias šių vejapjovių tipo privalumas tas, kad vejos lapas yra kerpamas kaip su žirklėmis. Su šia vejapjove padaroma minimali žaizda lapui, lyginant su rotacinio tipo vejapjovėmis. Pjaunant su cilindrine vejapjove, galima formuoti įspūdingai atrodantį, vos 3-10 milimetrų vejos aukštį! Tuo tarpu rotacinės vejapjovės taip žemai pjauti negali dėl savo konstrukcijos ir dažniausiai žemiausias pjaunamas aukštis yra 2-3 centimetrai. Cilindrinė vejapjovė negalės taip žemai pjauti be dar vieno svarbaus žingsnio – paviršiaus lyginimo (angl. leveling). Lyginimo metu ant jau augančio žolyno yra pilamas dirvožemio ar smėlio mišinys ir su specialiais įrankiais lyginamas jo paviršius, siekiant išgauti maksimalų lygumą. Maksimalaus tręšimo pliusai: 1.     Kenkėjų, pelėsio ir grybų kontrolė; 2.     Galima reguliuoti pagrindinius vejos augimo aspektus, taip nesusiduriant su netikėtumais;   3.     Pasiekiamas didelis vejos dekoratyvumas. Kitaip tariant, veja atrodo lyg kilimas, po kurį norisi lakstyti basomis. Maksimalaus tręšimo minusai: 1.     Dideli išlaidų kaštai; 2.     Laikui imli priežiūra – dažniausiai toks žolynas kuriamas nuo pagrindų; 3.     Reikalingi agronominiai pagrindai arba agronomo sudarytas priežiūros planas; 4.     Esant puikiai terpei, maisto medžiagų kiekiui ir drėgmei, gali pradėti plisti vienmetė miglė.   Paminėjome svarbiausius vejos tręšimo aspektus. Žinoma, vejos auginimą ir jos priežiūrą galima suskirstyti į dar daugiau tipų, kurie priklauso nuo daugelio aspektų. Dažnai pasitaiko, kad mūsų klientai išmėginę visus išvardintus tręšimo būdus apsistoja prie sau mieliausio ar atsiradus didesnei praktinei patirčiai susikuria savo hibridinį variantą, kuris leidžia pasiekti norimą vejos vaizdą. Svarbiausia, kad skirtas laikas teiktų pasitenkinimą gautais rezultatais – tada su džiugesiu kursite žaliuojantį rojų savo kieme! Jei kyla klausimų dėl tręšimo, trąšų pasirinkimo, tręšimo dažnumo ar specifinių vejos priežiūros sprendimų, susisiekite su Aurum Garden agronomu Žygimantu: 📩 El. paštas: info@aurumgarden.lt 📞 Tel.: +370 659 05004

Kaip dažnai tręšti veją

Trąšų kiekis ir tręšimo dažnis priklauso nuo jūsų poreikių ir norų. Jei nenorite daug laiko skirti vejai bei jos priežiūrai tai kiekvienu metų laiku patręškite veją po kartą to sezono trąšomis. Tačiau jei turite laistymo sistemą, veją pjaunate žemiau 2 cm aukščio, nupjovę išnešate vejos liekanas iš sklypo, tręšimas reikalingas intensyvesnis, norint išlaikyti vejos dekoratyvumą. Pavasaris. Tręšimas rekomenduojamas du kartus.   Kovas-balandis: pirmą kartą tręškite veją, kai ji pradeda aktyviai augti. Tai padės žolei atsigauti po žiemos ir skatins sveiką augimą. Gegužė-birželis: antrą kartą tręškite, kad suteiktumėte papildomų maistinių medžiagų, reikalingų intensyviam pavasariniam augimui. Vasara. Liepa-rugpjūtis: mažai prižiūrimose vejose reikalingas vienas tręšimas, intensyvios priežiūros vejose rekomenduojami 2-4 kartai. Jei vejoje trūksta vandens - tręšimas stabdomas iki kol gausime kritulių.  Ruduo. Rugsėjis-spalis: tręškite veją rudeninėmis trąšomis, kurios turi daugiau kalio, magnio bei sieros, kad sustiprintumėte šaknis prieš žiemą. Šių trąšų tirpumas yra mažesnis nei vasarinių, todėl beriame jas rudenį, kad jos turėtų pakankamai laiko ištirpti ir nukeliauti į šaknų zoną. Žiema: paprastai veja netręšiama, augimas sustoja. Rudeninės trąšos turėtų būti paskutinis tręšimas iki pavasario.  Apibendrinant, dažnu atveju, veją reikia tręšti 4-5 kartus per metus: pavasarį (du kartus), vasarą (vieną – keturis kartus) ir rudenį (vieną kartą). Nepaisant to, tikslesnis tręšimo grafikas priklausys nuo naudojamų trąšų tipo, jūsų vejos individualios situacijos, laistymo dažnumo bei jūsų lūkesčių vejos išvaizdai.  Jeigu kyla klausimų dėl trąšų pasirinkimo, tręšimo dažnumo ar turite kitų klausimų – rašykite mums info@aurumgarden.lt arba skambinkite +37065905004.

Ką svarbu žinoti apie vejos tręšimą

Vejos tręšimas labai svarbus ir būtinas žingsnis, siekiant išlaikyti dekoratyvią, vešlią, sveiką ir žaliuojančią veją. Žemiau dalinamės keletu svarbiausių aspektų, į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį planuojant tręšimo darbus. Maistinės medžiagos Vejos trąšos paprastai yra sudarytos iš trijų pagrindinių maistinių medžiagų: azoto (N), fosforo (P) ir kalio (K). Kiekviena iš šių maistinių medžiagų turi specifinį vaidmenį vejos augime. Ant trąšų maišų dažniausiai nurodomas N-P-K santykis, kuris parodo azoto, fosforo ir kalio procentinę dalį. Pvz., 10-10-10 reiškia, kad trąšose yra 10% azoto, 10% fosforo ir 10% kalio.  1. Azotas (N) Funkcija: tai svarbiausia maistinė medžiaga, skatinanti žolės augimą ir turintį didelės įtakos jos žaliai spalvai. Vejai, trūkstant azoto, ji tampa gelsva, augimas sulėtėja, žolė tampa silpna, mažai dekoratyvi. 2. Fosforas (P) Funkcija: fosforas svarbus šaknų augimui bei augalų vystymuisi. Jis ypač naudingas jauniems augalams ir naujai pasėtoms vejoms. Trūkstant fosforo, šaknys vystosi lėtai, augalai tampa silpni, vejai trūksta gyvybingumo. 3. Kalis (K) Funkcija: kalis stiprina augalo ląstelių sieneles, gerina atsparumą ligoms, sausringoms sąlygoms ir šalčiui. Jis taip pat reguliuoja vandens balansą augale. Trūkstant kalio, veja gali tapti silpna, sumažėja atsparumas ligoms, žolė gali paruduoti ar išdžiūti. Sezoninis maistinių medžiagų poreikis Pavasaris: reikia azoto, fosforo, kalio, kadangi dalis maistinių medžiagų po žiemos išsiplovė į gilesnius dirvožemio sluoksnius. Augalams reikia greitai prieinamų maistinių medžiagų, kad galėtų atsistatyti normalus vystymąsis ir augimas. Vasara: dažniausiai tręšiame daugiausiai azoto turinčiomis trąšomis. Vejai geriausiai naudoti lėto poveikio azotines trąšas, kurios, esant tręšimo klaidoms ir patręšus per daug, „nedegina“ vejos.  Ruduo: naudojamos daug kalio turinčios trąšos, kad stiprintų šaknis ir paruoštų veją žiemai, užtikrintų sėkmingą jos peržiemojimą.   Tręšimo grafikas Trąšų kiekis ir tręšimo dažnis priklauso nuo mūsų poreikių ir norų. Jei nenorime daug laiko skirti vejai bei jos priežiūrai tai kiekvienu metų laiku patręšiame veją po kartą to sezono trąšomis. Tačiau jei veją pjausime žemiau 2 cm aukščio, turime reguliarų laistymą, nupjovę išnešame vejos liekanas iš sklypo, tręšimas reikalingas intensyvesnis, norint išlaikyti vejos dekoratyvumą. Pavasaris: pradėkite tręšti, kai veja pradeda aktyviai augti. Antrą kartą tręškite vėlyvą pavasarį, kad palaikytumėte tolygų augimą. Vasara: tręšiame azotinėmis trąšomis. Mažai prižiūrimose vejose reikalingas vienas kartas, intensyvios priežiūros vejose - 2-4 kartai. Jei vejoje trūksta vandens - tręšimas stabdomas iki kol gausime kritulių. Patręšus džiūnančią veją paspartinsime jos vegetaciją ir veja greičiau nudžius. Ilgalaikėje perspektyvoje tai nėra pavojinga, tiesiog veja eina „vasaroti“, nudžiovina antžeminę savo dalį iki kol gaus pakankamai kritulių ir išleis naujus lapus. Iš dekoratyvumo pusės, kol veja „vasaros“, vaizdas bus prastas. Jei neturime laistymo sausros metu tai veją reiktų laikyti aukštesnę - 3-4 cm aukščio. Vejai, esant aukštesnei, klius mažiau saulės spindulių žemės paviršiui, dirva bus vėsesnė, bus išsaugota daugiau drėgmės. Ruduo: tręškite rudeninėmis trąšomis, kurios turi daugiau kalio, magnio bei sieros, kad sustiprintumėte šaknis prieš žiemą. Šių trąšų tirpumas yra mažesnis nei vasarinių, todėl beriame jas rudenį, kad jos turėtų pakankamai laiko ištirpti ir nukeliauti į šaknų zoną. Žiema: paprastai veja netręšiama, augimas sustoja. Tręšimo technika Tolygus paskirstymas: trąšas reikia paskirstyti kuo tolygiau. Netolygų vejos tręšima galime matyti „plika“ akimi, kai vejoje išryškėja „zebrai“. Netolygus trąšų skleidimas, trąšų sankaupos, pradedant važiuoti ar sustojant bei išberiant dideli trąšų kiekį vienoje vietoje gali išdeginti veją. Tinkamas laikas: laikas priklauso nuo dirvos drėgnumo. Veją reiktų tręšti tuomet, kai dirvožemis yra drėgnas, prieš ar po lietaus. Vanduo perneša maisto elementus augalams iki šaknų. Nesant drėgmei - trąšos guli ant žemės paviršiaus ir neatlieka savo funkcijos. Laistymas: po tręšimo veją reikia gausiai palaistyti ar planuoti tręšimą prieš numatomą lietų, kad trąšos ištirptų. Tinkamai atliktas vejos tręšimas padės išlaikyti ją dekoratyvią, sveiką, stiprią ir gražią bei padės vejai sėkmingai peržiemoti. Laikykitės šių pagrindinių gairių ir jūsų veja bus vešli visą sezoną. Jeigu kyla klausimų dėl trąšų pasirinkimo, tręšimo dažnumo ar turite kitų klausimų – rašykite mums info@aurumgarden.lt arba skambinkite +37065905004.