Tręšimas

Pavasarinis vejos tręšimas

Pavasarinis vejos tręšimas: kuo, kada, kiek ir kaip tręšti?  Ankstyvą pavasarį, kai nutirpsta sniegas ir pasimato veja - galima įvertinti kaip jai sekėsi žiemoti. Tai laikas pasirūpinti veja ir paruošti ją artėjančiam intensyviam augimo sezonui. Vienas svarbiausių darbų – pavasarinis vejos tręšimas. Tinkamai parinktos ir laiku išbarstytos trąšos vejai padės atsigauti po žiemos, sustiprins jos šaknis ir paskatins augimą. Kada pavasarį pradėti tręšti veją? Optimalus laikas pradėti vejos tręšimą pavasarį priklauso nuo kelių veiksnių. Pirmasis ir vienas svarbiausių – kad dirvožemis būtų sušilęs iki +7–10°C. Jei dirva bus per šalta, augalai nesimaitins išbertomis trąšomis. Antrasis – dirvožemio būklė vandens atžvilgiu. Jei anksti pavasarį, užlipus ant vejos, po kojomis žliugsi vanduo, tai ženklas, kad dar nėra tinkamas metas tręšti. Svarbu palaukti, kol dirvožemis pradžius ir po kojomis nebebus juntamas didelis vandens kiekis. Sušilus ir pradžiuvus dirvožemiui, laikas naudoti trąšas. Dažniausiai šis laikas ateina kovo - balandžio mėnesiais. Ar gali būti per vėlu tręšti pavasarinėmis vejos trąšomis? Trumpas atsakymas – ne. Tačiau reiktų atkreipti dėmesį, kad tręšiant vėliau, vėliau atsigaus ir pati veja, taip pat jos augimas nebus itin aktvyus. Kokios maisto medžiagos reikalingos vejai pavasarį? Kodėl? Pavasarį vejai reikalingiausios šios maisto medžiagos: Azotas (N): svarbus, nes skatina žolės lapų augimą, suteikia vejai sodrią žalią spalvą. Dažniausiai per žiemą azotas išsiplauna į gilesnius dirvožemio sluoksnius ir anksti pavasarį vejai jo trūksta. Dėl šios priežasties reikia pakankamo jo kiekio, kad veja galėtų vėl optimaliai augti ir vystytis. Fosforas (P): atsakingas už kitų maisto medžiagų įsisavinimą, stiprina šaknis, padeda žolei atsigauti po žiemos. Fosforas reikalingiausias augalo šaknims, nes be jo jos negali vystytis sveikos. Ši maistinė medžiaga yra nejudrus elementas dirvožemyje, perteklinis jo kiekis „susiriša“ į augalams neprieinamas formas. Negana to, fosforą augalų šaknys gali įsisavinti tik tuomet, jei trąša nutolusi nuo šaknų zonos ne daugiau nei per 3 milimetrus. Kitaip sakant, patręšus praeis nemažai laiko, kol žolės šaknys galės pasisavinti šį elementą. Dar vienas svarbus dalykas yra tas, kad augalų šaknys seka maisto medžiagas, ypatingai fosforą, gilyn. Jei nėra užtikrinamas optimalus maisto medžiagų kiekis gilesniuose dirvožemio sluoksniuose, vejos šaknys formuojasi paviršiuje. Tokia veja, su silpna šaknų sistema, yra daug jautresnė drėgmės trūkumui, kuris beveik kiekvienais metais susidaro vasarą. Naudodami trąšas vejai pavasarį su dideliu fosforo kiekiu skatinsime sveiką vejos šaknų vystymąsi ir augimą. Kalis (K): gerina žolės atsparumą sausrai, ligoms ir kenkėjams. Dėl kalio trūkumo lėtėja vejos augimas, sutrinka maisto medžiagų ir vandens transportavimas augale. Trūkstant kalio augalų lapai greičiau sensta. Šio elemento daugiausiai reikia jauniems vejos lapams. Aptarus reikalingiausias vejos mitybinius elementus - svarbu pasirinkti teisingas vejos trąšas su tinkama NPK proporcija Rinkoje galima rasti įvairių vejos trąšų rūšių. Renkantis trąšas atkreipkite dėmesį į jų sudėtį. Pavasarinės vejos trąšos turėtų turėti tokią ar panašią sudėtį: pavasarinės vejos trąšos NPK(S) 16-15-15(7), pavasarinės vejos trąšos NPK(S) 18-11-13(7)+mikro. Šios vejos trąšos yra kompleksinės ir jų sudėtyje yra: azoto 16-18%, fosforo 11-15%, kalio 12-15%, sieros 7-10% ir mikroelementai. Tokios trąšos labiausiai tinka pavasariniam vejos tręšimui. Taip pat labai svarbu, kad visi elementai būtų vienoje granulėje. Tokios trąšos būna šiek tiek brangesnės, bet tai leidžia tolygiai išbarstyti trąšas vejoje. Kokį vejos trąšų kiekį tręšti pavasario sezonu? Pagrindiniam vejos tręšimui pavasarį rekomenduojame naudoti nuo 2 iki 4 kilogramų trąšų arui. Toks kiekis užtikrins pakankamą azoto kiekį, o fosforo ir kalio užteks iki rudens. Kaip teisingai tręšti veją? Tolygų trąšų išbarstymą ir pasiskirstymą padės užtikrinti trąšų barstytuvas.  Jei tręšimo metų susidarė trąšų sankaupos jas būtina išsklaidyti, kad sankaupų vietose neišnyktų (arba kitaip – „neišdegtų“) veja. Nušluokite trąšas nuo asfalto, trinkelių ir kitų dangų bei paviršių, kad nepakistų jų spalva trąšoms ištirpus. Jei žemė yra sausa rekomenduojame palaistyti veją, kad trąšos greičiau tirptų. Neskubėkite po tręšimo pjauti žolės. Palaukite, kol trąšos ištirps. Priklausomai nuo drėgmės kiekio, tai gali užtrukti keletą dienų. Pavasarinis vejos tręšimas yra svarbus žingsnis siekiant turėti gražią ir sveiką veją. Tinkamai parinktos ir laiku išbarstytos, kokybiškos pavasarinės vejos trąšos padės jūsų vejai greičiau atsigauti po žiemos bei suteiks pakankamai fosforo ir kalio iki rudens.

Kaip dažnai tręšti veją

Trąšų kiekis ir tręšimo dažnis priklauso nuo jūsų poreikių ir norų. Jei nenorite daug laiko skirti vejai bei jos priežiūrai tai kiekvienu metų laiku patręškite veją po kartą to sezono trąšomis. Tačiau jei turite laistymo sistemą, veją pjaunate žemiau 2 cm aukščio, nupjovę išnešate vejos liekanas iš sklypo, tręšimas reikalingas intensyvesnis, norint išlaikyti vejos dekoratyvumą. Pavasaris. Tręšimas rekomenduojamas du kartus.   Kovas-balandis: pirmą kartą tręškite veją, kai ji pradeda aktyviai augti. Tai padės žolei atsigauti po žiemos ir skatins sveiką augimą. Gegužė-birželis: antrą kartą tręškite, kad suteiktumėte papildomų maistinių medžiagų, reikalingų intensyviam pavasariniam augimui. Vasara. Liepa-rugpjūtis: mažai prižiūrimose vejose reikalingas vienas tręšimas, intensyvios priežiūros vejose rekomenduojami 2-4 kartai. Jei vejoje trūksta vandens - tręšimas stabdomas iki kol gausime kritulių.  Ruduo. Rugsėjis-spalis: tręškite veją rudeninėmis trąšomis, kurios turi daugiau kalio, magnio bei sieros, kad sustiprintumėte šaknis prieš žiemą. Šių trąšų tirpumas yra mažesnis nei vasarinių, todėl beriame jas rudenį, kad jos turėtų pakankamai laiko ištirpti ir nukeliauti į šaknų zoną. Žiema: paprastai veja netręšiama, augimas sustoja. Rudeninės trąšos turėtų būti paskutinis tręšimas iki pavasario.  Apibendrinant, dažnu atveju, veją reikia tręšti 4-5 kartus per metus: pavasarį (du kartus), vasarą (vieną – keturis kartus) ir rudenį (vieną kartą). Nepaisant to, tikslesnis tręšimo grafikas priklausys nuo naudojamų trąšų tipo, jūsų vejos individualios situacijos, laistymo dažnumo bei jūsų lūkesčių vejos išvaizdai.  Jeigu kyla klausimų dėl trąšų pasirinkimo, tręšimo dažnumo ar turite kitų klausimų – rašykite mums info@aurumgarden.lt arba skambinkite +37065905004.

Ką svarbu žinoti apie vejos tręšimą

Vejos tręšimas labai svarbus ir būtinas žingsnis, siekiant išlaikyti dekoratyvią, vešlią, sveiką ir žaliuojančią veją. Žemiau dalinamės keletu svarbiausių aspektų, į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį planuojant tręšimo darbus. Maistinės medžiagos Vejos trąšos paprastai yra sudarytos iš trijų pagrindinių maistinių medžiagų: azoto (N), fosforo (P) ir kalio (K). Kiekviena iš šių maistinių medžiagų turi specifinį vaidmenį vejos augime. Ant trąšų maišų dažniausiai nurodomas N-P-K santykis, kuris parodo azoto, fosforo ir kalio procentinę dalį. Pvz., 10-10-10 reiškia, kad trąšose yra 10% azoto, 10% fosforo ir 10% kalio.  1. Azotas (N) Funkcija: tai svarbiausia maistinė medžiaga, skatinanti žolės augimą ir turintį didelės įtakos jos žaliai spalvai. Vejai, trūkstant azoto, ji tampa gelsva, augimas sulėtėja, žolė tampa silpna, mažai dekoratyvi. 2. Fosforas (P) Funkcija: fosforas svarbus šaknų augimui bei augalų vystymuisi. Jis ypač naudingas jauniems augalams ir naujai pasėtoms vejoms. Trūkstant fosforo, šaknys vystosi lėtai, augalai tampa silpni, vejai trūksta gyvybingumo. 3. Kalis (K) Funkcija: kalis stiprina augalo ląstelių sieneles, gerina atsparumą ligoms, sausringoms sąlygoms ir šalčiui. Jis taip pat reguliuoja vandens balansą augale. Trūkstant kalio, veja gali tapti silpna, sumažėja atsparumas ligoms, žolė gali paruduoti ar išdžiūti. Sezoninis maistinių medžiagų poreikis Pavasaris: reikia azoto, fosforo, kalio, kadangi dalis maistinių medžiagų po žiemos išsiplovė į gilesnius dirvožemio sluoksnius. Augalams reikia greitai prieinamų maistinių medžiagų, kad galėtų atsistatyti normalus vystymąsis ir augimas. Vasara: dažniausiai tręšiame daugiausiai azoto turinčiomis trąšomis. Vejai geriausiai naudoti lėto poveikio azotines trąšas, kurios, esant tręšimo klaidoms ir patręšus per daug, „nedegina“ vejos.  Ruduo: naudojamos daug kalio turinčios trąšos, kad stiprintų šaknis ir paruoštų veją žiemai, užtikrintų sėkmingą jos peržiemojimą.   Tręšimo grafikas Trąšų kiekis ir tręšimo dažnis priklauso nuo mūsų poreikių ir norų. Jei nenorime daug laiko skirti vejai bei jos priežiūrai tai kiekvienu metų laiku patręšiame veją po kartą to sezono trąšomis. Tačiau jei veją pjausime žemiau 2 cm aukščio, turime reguliarų laistymą, nupjovę išnešame vejos liekanas iš sklypo, tręšimas reikalingas intensyvesnis, norint išlaikyti vejos dekoratyvumą. Pavasaris: pradėkite tręšti, kai veja pradeda aktyviai augti. Antrą kartą tręškite vėlyvą pavasarį, kad palaikytumėte tolygų augimą. Vasara: tręšiame azotinėmis trąšomis. Mažai prižiūrimose vejose reikalingas vienas kartas, intensyvios priežiūros vejose - 2-4 kartai. Jei vejoje trūksta vandens - tręšimas stabdomas iki kol gausime kritulių. Patręšus džiūnančią veją paspartinsime jos vegetaciją ir veja greičiau nudžius. Ilgalaikėje perspektyvoje tai nėra pavojinga, tiesiog veja eina „vasaroti“, nudžiovina antžeminę savo dalį iki kol gaus pakankamai kritulių ir išleis naujus lapus. Iš dekoratyvumo pusės, kol veja „vasaros“, vaizdas bus prastas. Jei neturime laistymo sausros metu tai veją reiktų laikyti aukštesnę - 3-4 cm aukščio. Vejai, esant aukštesnei, klius mažiau saulės spindulių žemės paviršiui, dirva bus vėsesnė, bus išsaugota daugiau drėgmės. Ruduo: tręškite rudeninėmis trąšomis, kurios turi daugiau kalio, magnio bei sieros, kad sustiprintumėte šaknis prieš žiemą. Šių trąšų tirpumas yra mažesnis nei vasarinių, todėl beriame jas rudenį, kad jos turėtų pakankamai laiko ištirpti ir nukeliauti į šaknų zoną. Žiema: paprastai veja netręšiama, augimas sustoja. Tręšimo technika Tolygus paskirstymas: trąšas reikia paskirstyti kuo tolygiau. Netolygų vejos tręšima galime matyti „plika“ akimi, kai vejoje išryškėja „zebrai“. Netolygus trąšų skleidimas, trąšų sankaupos, pradedant važiuoti ar sustojant bei išberiant dideli trąšų kiekį vienoje vietoje gali išdeginti veją. Tinkamas laikas: laikas priklauso nuo dirvos drėgnumo. Veją reiktų tręšti tuomet, kai dirvožemis yra drėgnas, prieš ar po lietaus. Vanduo perneša maisto elementus augalams iki šaknų. Nesant drėgmei - trąšos guli ant žemės paviršiaus ir neatlieka savo funkcijos. Laistymas: po tręšimo veją reikia gausiai palaistyti ar planuoti tręšimą prieš numatomą lietų, kad trąšos ištirptų. Tinkamai atliktas vejos tręšimas padės išlaikyti ją dekoratyvią, sveiką, stiprią ir gražią bei padės vejai sėkmingai peržiemoti. Laikykitės šių pagrindinių gairių ir jūsų veja bus vešli visą sezoną. Jeigu kyla klausimų dėl trąšų pasirinkimo, tręšimo dažnumo ar turite kitų klausimų – rašykite mums info@aurumgarden.lt arba skambinkite +37065905004.